- civil servant
- valstybės tarnautojas statusas T sritis Politika apibrėžtis Fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis tam tikrus viešojo administravimo darbus. Pareigybės skirstomos į karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų ir pakaitinių. Karjeros valstybės tarnautojas yra tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas yra tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. Lietuvoje valstybės tarnautojų pareigybės yra 3 lygių (A, B, C) ir 20 kategorijų (20-a aukščiausia). 2006 duomenimis, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos apytikriai 50 tūkst. dirbančiųjų, iš jų 22 259 buvo valstybės tarnautojai (21 319 karjeros, 478 politinio (asmeninio) pasitikėjimo, 462 įstaigų vadovai), 25 389 statutiniai valstybės tarnautojai (jiems galioja ne visos šio įstatymo normos). Remiantis Valstybės tarnybos įstatymu, valstybės politikai yra asmenys, išrinkti ar paskirti į Respublikos prezidento, Seimo pirmininko, Seimo nario, ministro pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero ir kitas pareigas. Valstybės politikai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, Lietuvoje vadinami pareigūnais. atitikmenys: angl. civil servant ryšiai: susijęs terminas – valstybės tarnyba
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.